Noriu namų be dūmų

Akcija „Noriu namų be dūmų“ siekiame ugdyti visuomenės gebėjimą įsijausti į kito padėtį, jausmus ir išgyvenimus bei suteikti pasirinkimo teisę nerūkantiems — atsisakyti kenksmingo pasyvaus rūkymo. Daugiau apie tai sociologo Tado Jonaičio straipsnyje.
Emociukai spausdinimui
Plakatas

Turime atspausdinę šių plakatų ir lipdukų, kuriuos galite gauti visoje Lietuvoje. Kreipkitės el. paštu info@bedumu.lt arba tel. 868515855

Pasyvaus rūkymo žala

AR KADA SUSIMASTEI, KAD RŪKYDAMAS KENKI NE TIK SAU, TAČIAU IR APLINKINIAMS, ESANTIEMS ŠALIA TAVĘS?

1 valanda prirūkytoje patalpoje = 1 surūkyta cigaretė!

Pasyvus rūkymas – tai kvėpavimas tabako dūmais užterštu oru. Nerūkantysis, kurį laiką išbuvęs prirūkytoje patalpoje, gali jausti intoksikacijos požymius: galvos skausmą, pykinimą. Todėl visame pasaulyje yra kovojama už aplinką be tabako dūmų, skatinama nesitaikstyti su žalingais įpročiais.

Rūkai darbe? Lietuvos Respublikos Tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnyje numatyta, kad Lietuvos Respublikoje rūkyti (vartoti tabako gaminius) draudžiama darbo vietose, esančiose uždarose patalpose. Darbovietėse gali būti įrengtos specialios patalpos (vietos), kuriose leidžiama rūkyti, tačiau rūkymui skirtos patalpos neužtikrina pilnos darbuotojų apsaugos nuo pasyvaus rūkymo:

PASYVAUS RŪKYMO KELIAMI PAVOJAI:

Tabako dūmams ypač jautrūs vaikai. Jie dažniau serga astma, kvėpavimo takų infekcinėmis ligomis, vidurinės ausies uždegimu. Staigios kūdikių mirties sindromas taip pat yra susijęs su pasyviu rūkymu.

Šaltinis: Narkotikų tabako ir alkoholio kontrolės departamentas.

Daugiau informacijos apie rūkymą: www.nerukysiu.lt

Apsaugokime nerūkančiųjų teisę į tabako dūmais neužterštą orą:

Kaip pilietinė visuomenė aktyviai kovojame, kad turėtume kuo švaresnę Lietuvos gamtą, stengiamės apsisaugoti nuo neigiamo ūkinių veiklų bei visuomenės įpročių poveikio. Neseniai buvo galima rūkyti lėktuvuose, darbo vietose, kavinėse ir restoranuose, bet pripažinus, kokią žalą sukelia rūkymas aplinkiniams, buvo uždrausta rūkyti šiose vietose. Tačiau vis dar nuodijame vieni kitus pačioje artimiausioje aplinkoje – kaimynystėje – kai rūkome daugiabučių namų balkonuose.
Daugiabučių namų gyventojai, kurių kaimynai rūko balkonuose, priversti kvėpuoti tabako dūmais. Dūmai kyla aukštyn ir skverbiasi per pravirus langus, pasklinda kambariuose. Taip užteršdami orą, rūkantys kaimynai pažeidžia kitų gyventojų teisę netrukdomai naudotis savo turtu, naudotis balkonais, vėdinti patalpas atidarius langus.
Įrodyta, kad ne tik rūkant, bet ir kvėpuojant tabako dūmais užterštu oru, į organizmą patenka nikotinas, smalkės, dervos ir šimtai kitų, sveikatai pavojingų cheminių junginių. PSO duomenimis, pasyvus rūkymas pasaulyje kasmet nusineša per 600 000 nerūkančiųjų gyvybių. Žmogus, kurį laiką išbuvęs prirūkytoje patalpoje gali jausti intoksikacijos požymius. Nustatytas ryšys tarp pasyvaus rūkymo bei rizikos susirgti širdies, plaučių bei psichinės sveikatos ligomis. [1]
Nors nuosavybės neliečiamumas pripažįstamas kaip viena svarbiausių žmogaus teisių, įstatymai numato, kad savininkas turi teisę laisvai ir nevaržomai įgyvendinti nuosavybės teisę tik nepažeisdamas kitų asmenų teisių ir interesų. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pripažinęs, kad teisės į būsto neliečiamybės gerbimą pažeidimai apima ir tokius pažeidimus kaip triukšmas, tarša, kvapai ir kiti atvejai, jei asmeniui užkertamas kelias netrukdomai naudotis namų patogumais. [2]
Suaugusių Lietuvos žmonių gyvensenos tyrimo 2014 m. ataskaitoje teigiama, kad draudimas rūkyti tam tikrose darbo ir viešose vietose turėjo reikšmės pasyvaus rūkymo paplitimo sumažėjimui. [3]

Mes, žemiau pasirašiusieji, prašome šį kreipimąsi pripažinti PETICIJA ir REIKALAUJAME:
teisės aktais uždrausti rūkyti daugiabučių namų balkonuose, siekiant:
• apsaugoti žmonių sveikatą nuo pasyvaus rūkymo žalos,
• apsaugoti žmonių teisę į būsto neliečiamybės gerbimą nuo tabako taršos ir kvapo,
• mažinti pasyvaus rūkymo paplitimą ir taip gerinti visuomenės sveikatos rodiklius.

Kviečiame prisidėti prie sąmoningumo sklaidos ir pasidalinti šia peticija kuo plačiau.

Pasirašyk

Kontaktai

Kontaktinis asmuo: Arminas Mockevičius

El. p. info@bedumu.lt

Tel. 868515855

Atsiųskite mums istoriją apie Jūsų patirtį su rūkančiais kaimynais (Formą, kuri parašo laišką į info@bedumu.lt)


Įstatymo projekto svarstymo eiga, papildomi siūlymai, komitetų išvados: XIIIP-815(3)


Ir vėl draudimai?

Ne. Penkiolikos Seimo narių grupė, įvertinusi visuomenės ir ekspertų pateiktas pastabas ir kitų šalių praktiką, įregistravo projektą, numatantį lankstų arba „smart“ draudimą rūkyti balkonuose. Einame Latvijoje galiojančio įstatymo keliu: draudimo rūkyti balkonuose nebus, jei daugiabutyje nėra tam prieštaraujančių. Tačiau, jei daugiabutyje yra nors vienas žmogus, kenčiantis dėl nuolatinio pasyvaus rūkymo, deramai įspėjus rūkančius kaimynus, draudimas įsigalios. Džiugu, kad yra konkreti kaimyninės šalies praktika, kuri pasiteisino pasyvaus rūkymo prevencijos atžvilgiu, ir nereikia išradinėti dviračio.

Ar tikrai yra poreikis drausti? Ar tikrai žmonės nori to įstatymo? Ar tai tik rėkianti mažuma?

Nuolat daugėja gyventojų prašymų padėti šeimoms, moterims, vaikams, kurie nebegali naudotis savo nuosavybe dėl nuolat iš kaimynų sklindančių tabako kvapų. Gyventojai prašo įstatymo leidėjų pagalbos, nes geranoriški prašymai kaimynams neveikia. Matome ir akivaizdžią moterų, kaip silpnesnės pusės, situaciją. Lietuvoje kasdien rūko apie 40 proc. suaugusių vyrų ir daugiau kaip dešimtadalis suaugusių moterų. Kaip parodė 2018 m. balandį tyrimų bendrovės „Sprinter“ atlikta apklausa, Lietuvoje DAUGUMA (net 52 proc.) gyventojų pritaria absoliučiam draudimui rūkyti balkonuose. Labai tikėtina, kad latviškam variantui pritars absoliuti dauguma.

Jūsų projektas galimai prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms, Lietuvos Respublikos Konstitucijai, kur yra pasakyta, kad privati nuosavybė neliečiama?

Nereikia pamiršti, kad negali būti toleruojamos vieno gyventojo teisės, kai yra pažeidžiamos kito gyventojo teisės: teisės kvėpuoti švariu oru, nebūti ,,pasyviu rūkaliumi“. Tabakas žudo, net jei žmogus nerūko, kai kurie moksliniai tyrimai jau analizuoja ,,tretinį rūkymą“. Net rūkaliui išmetus cigaretę ir palikus patalpą ant baldų ir kitų paviršių lieka tabako ir nikotino pėdsakai. Užsukę į rūkaliaus butą, taip pat įkvėpsite nuodingų medžiagų. Būtent tokį kontaktą su tabako dūmų likučiais mokslininkai pavadino „tretiniu rūkymu“.

Teisinėje valstybėje galioja tam tikra teisių hierarchija. Jei atsiranda konfliktas tarp teisės nevaržomai naudotis savo balkonu ir teisės kvėpuoti neužterštu tabako dūmais oru savo privačiame bute, akivaizdu, kad žmogaus teisė į sveikatą turi prioritetą prieš teisę rūkyti. Tavo žmogaus teisės baigiasi ties kito žmogaus teisių pažeidimu. Be to, žmogaus teisių konvencijos, visų pirma, gina žmogaus teisę į sveikatą, teisę nebūti kankinamam, šios teisės yra svarbesnės už visas kitas. Europos Žmogaus Teisių Teismas pripažino, kad tabako dūmų tarša ir kvapai pažeidžia teisę į būsto neliečiamybę, užkerta kelią netrukdomai naudotis privačios nuosavybės patogumais (Hatton and Others v. United Kingdom (GC), judgment of 8 July 2003, no. 36022/97, § 96), sprendime López Ostra prieš Ispaniją Europos Žmogaus Teisių Teismas nustatė, kad Konvencijos 8 straipsnis gali apimti teisę į apsaugą nuo sunkios taršos, nes tai „gali turėti įtakos asmenų gerovei ir užkirsti kelią jiems netrukdomai naudotis būstu, taip neigiamai paveikiant jų privatų ir šeimos gyvenimą, nors ir nesukeliant rimtos grėsmės jų sveikatai“ (López Ostra v. Spain, judgment of 9 December 1994, Series A no. 303 C, § 51).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnis draudžia žmogų kankinti ir žaloti, žeminti. Pasyvus rūkymas, be jokios abejonės, yra sveikatos žalojimas, kurio tu negali išvengti savo namuose, kai dūmai skverbiasi iš kaimyno balkono. Tik tolimesni Konstitucijos straipsniai kalba apie privačią nuosavybę ir būstą (23, 24).

Kaip jūsų draudimas bus įgyvendintas? Kam reikėtų rašyti prašymą?

Įstatymo įgyvendinime aktyviai turi dalyvauti Sveikatos apsaugos ministerija, teisėsaugos institucijos ir savivalda. Mes turime skirti deramą dėmesį žmonių informavimui per seniūnijas, seniūnaitijas, bendruomenes ir bendrijas. Tam numatoma skirti atskirą finansavimą per Sveikatos apsaugos ministeriją, Sveikatos rėmimo fondą. Poįstatyminiai aktai numatys galimybę elektroniniu būdu užpildyti prašymus miesto ar rajono savivaldybėje, gavę pareiškimą, to namų administravimo subjektai praneštų raštu visiems namo gyventojams, kad jų name įsigalioja draudimas nuo tam tikros datos. Bus skirtas vienas ar keli mėnesiai, kol visi gyventojai bus informuoti.

Kas bus atsakingas: policija ar savivaldybė? Kaip visa tai veiks?

Latvijoje, galiojant analogiškam įstatymui, viskas yra taip: jei nors vienas žmogus kenčia nuo pasyvaus kaimyno rūkymo, jis privalo žodžiu kreiptis į savo kaimyną. Jei situacija nepasikeičia, kenčiantis kaimynas kreipiasi į policiją (dažniausia pridedamos nuotraukos ir t. t.). Policija apklausia namo gyventojus ir įsitikina, kad skundas pagrįstas. Tada informuoja rūkantįjį, kad jo rūkymas kenkia kaimynui. Šiame etape dažniausiai viskas išsisprendžia. Taigi, Latvijos įstatymas galioja kaip galinga žmonių informavimo ir švietimo priemonė. Jei skundas vis dėlto pasikartoja, policija pritaiko sankciją – baudą. Lietuvoje, manau, reikėtų eiti tuo keliu, kad gyventojus informuos ne policija, o savivaldybės viešosios tvarkos pareigūnai. Taip pat bus numatyta, kad visi gyventojai laiptinėje bus informuojami, jog draudžiama rūkyti, jei yra nors vienas žmogus, kuriam rūkymas trukdo. Bus skirtas protingas terminas, kol visi laiptinės/daugiabučio gyventojai bus informuoti raštu apie įsigaliojantį draudimą.

Pagal siūlomą pataisą, žmogus, patiriantis diskomfortą dėl nuolatinio kaimynų rūkymo savo bute, turės galimybę pranešti apie tai savivaldybei internetu (jei norės – raštu). Savivaldybė turės informuoti namo gyventojus, kad šiame name rūkymas balkone kenkia kaimynams, todėl po penkiolikos dienų specialiais ženklais įspės kaimynus apie tai, kad rūkyti balkonuose nebegalima. Iki tol balkonuose rūkę kaimynai turės pasirinkti rūkymo vietą lauke.

Tai daro dauguma žmonių, netrukdydami savo kaimynams nei balkone, nei prie namo įėjimo. Vietų parūkyti Lietuvoje tikrai pakanka. Kai kurie žmonės rūko savo butuose, bet kaimynai dūmų dažniausiai nejaučia, nes veikia ventiliacija. Jei ventiliacija bus neveiksni, galios įstatymo norma su prievole savininkui tvarkyti neveikiančią ventiliaciją. Kaip kvapai iš kaimynų virtuvės dažniausiai nepatenka į mūsų namus, taip ir cigarečių dūmų kvapas nepateks. Tačiau, jei kažkas netvarkoje, tu neįgyji teisės kenkti kitam. Negali kenkti, jei tau tingisi užsimauti batus, užsidėti paltą. Negali kenkti kitam, jei tavo bute neveikia ventiliacija. Įprotis rūkyti turi tam tikrą kainą, kurią turi mokėti ir pirkdamas cigaretes, ir organizuodamas savo gyvenimą. Teisių nėra be pareigų.

Skirtingai nuo Latvijos, mūsų konfliktų sprendimų algoritmas numato ilgą derinimą su kaimynais. Algoritmas numato, kad nerūkančiam žmogui padės savivalda. Policijos pagalbos absoliučioje daugumoje situacijų tiesiog nereikės. Algoritmas beveik nesukurs papildomo darbo policijai. Policija neturės prievolės reaguoti į skundus, kurie pateikiami iš tų daugiabučių, kur neatlikta kaimynų informavimo procedūra. Taigi nebus galimybės skųsti bet ką ir bet kada.

Tinkamai informavus kaimynus, sulaukus penkiolikos dienų termino, pažeidimų skaičius bus minimalus. Žinoma, vienas kitas piktybinis pažeidėjas, kuris nereaguos į kaimyno skundą dėl pasyvaus rūkymo, galės būti įspėtas policijos. Policininkui nereikės vykti į butą. Gyventojai galės nufilmuoti rūkantį kaimyną, nes darant nusižengimą negalioja privatumo apsauga. Ta nuotrauka internetu pasieks policiją ir per 24 val. kaimynas bus iškviestas į policiją. Panašiai kaip ir su greičio matuokliais. Net ir tokiu atveju, niekas neskubės bausti rūkančio žmogaus. Žodinis pareigūno įspėjimas yra ne mažiau efektyvus nei piniginė bauda. Juk mes kabame apie bendravimo kultūros pasikeitimą. Nėra tikslo bausti žmonės. Tikslas yra padėti spręsti konfliktus dėl pasyvaus rūkymo daugiabučiuose.

Seimo Teisės departamentas pateikė daug pastabų, kaip patobulinti projektą, ypač neaišku, kaip veiks įpareigojimas administratoriams rūpinti ventiliacija.

Teisės departamento pastabos yra labai švelnios, labai nedaug kritikos, daugiau yra pateikta dalykinio pobūdžio pasiūlymų. Sutinku su pastaba dėl namų administratorių pareigų. Pagrindinis komitetas būtinai patobulins projektą, padarysime papildomas konsultacijas su Aplinkos ministerija. Be to, atsižvelgiant į Seimo Teisės departamento pasiūlymą, būtų proporcinga uždrausti rūkyti ne tik balkonuose ir terasose, bet ir lodžijose, jei yra rūkymui prieštaraujančių.

Jūsų draudimą lengva apeiti, nes rūkyti bus galima per langą?

Rūkant per langą didžiausia problema yra tai, kad dūmai eina į vidų. Pabandykit parūkyti ☺ Tai reiškia, kad pats rūkorius kenkia sau ir savo šeimai ir, jei name yra blogai sutvarkyta ventiliacija, gali kentėti kiti. Būtent ši aplinkybė labai dažnai atgraso nuo rūkymo per langą. Jei rūkorių vis dėlto nesustabdo jo paties šeima arba jei jis gyvena vienas, tada esminis klausimas yra ventiliacija. Būtent tam, kad derama namo ventiliacija būtų pasirūpinta, projekte numatoma papildoma namo administratorių atsakomybė rūpintis ventiliacija.

Kodėl jūs sulyginate naujoviškus tabako gaminius su tradiciniais? Ar nežinote, kad naujoviški gamininiai yra mažiau kenksmingi?

Šiuo metu dar nėra nepriklausomų mokslinių tyrimų, kad bedūmiai naujoviški tabako gaminiai galėtų būti vartojami kaip žalos mažinimo priemonės. Lietuvoje dažniausiai vartojamas naujoviškas tabako gaminys – IQOS. Dar daugiau, 2018 m. Pasaulio sveikatos organizacijos Šalių konferencijos (COP8) metu priimtuose sprendimuose kaip tik nurodoma, kad bedūmiuose tabako gaminiuose yra įvairių toksinių, mutageninių, kancerogeninių cheminių medžiagų, kurios gali sąlygoti neinfekcines ligas, tokias kaip vėžį, diabetą, širdies ir kitas ligas. Taip pat buvo akcentuota, kad dėl tokiuose gaminiuose aptinkamo didelio kiekio toksinių medžiagų šių produktų reguliavimas neturi remtis produkcijos saugumu. COP8 sprendime aiškiai nurodytas priminimas šalims naujoviškiems tabako gaminiams taikyti tokias pat reklamos, pardavimo skatinimo, rėmimo priemones, kaip ir tabako produktams, drausti teiginius apie naujoviškų tabako gaminių mažesnį kenksmingumą. Todėl pasiūlytas teisinis reglamentavimas turi būti taikomas visiems tabako gaminiams, ne tik elektroninėms cigaretėms.

Kam iš viso reikia kažką keisti? Kokie svarbiausi jūsų projekto aiškinamojo rašto akcentai?

Rūkymas yra dažnas šių dienų žmonių mirties ir fizinės negalios šaltinis. Tabako dūmuose esantis nikotinas yra viena iš stipriausių pasaulyje žinomų narkotinių medžiagų, greičiausiai sukeliančių priklausomybę. Tai paaiškina, kodėl trečdalis suaugusių pasaulio gyventojų rūko ir tik ne daugiau kaip 5 proc. pradėjusių rūkyti pavyksta atsikratyti šio įpročio. Pasaulyje nuo rūkymo kasmet miršta apie 6 mln. žmonių, iš jų – apie 600 tūkst. žmonių dėl pasyvaus rūkymo.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, nekontroliuojamas rūkymo plitimas pasaulyje gali lemti, jog iki 2030 m. mirčių nuo tabako sukeltų ligų skaičius išaugs iki 10 mln. per metus, o bendras tabako aukų skaičius per artimiausius 50 m. gali pasiekti pusę milijardo. Kartu su AIDS, tabako vartojimas yra viena iš greičiausiai didėjančių priešlaikinių mirčių priežasčių pasaulyje. Rūkymas yra svarbiausias širdies ir kraujagyslių ligų, piktybinių navikų ir kvėpavimo sistemos ligų rizikos veiksnys. Rūkantieji dažniau serga 25 ligomis ir dėl to praranda vidutiniškai 5–8, o vidutinio amžiaus vyrų (35–59 m.) grupėje – 20–25 produktyvaus gyvenimo metų. Vienas iš dviejų nuo jaunystės rūkiusiųjų ir nemetusiųjų rūkyti miršta nuo tabako sukeltų ligų.

Lietuvoje kasdien rūko apie 40 proc. suaugusių vyrų ir daugiau kaip dešimtadalis suaugusių moterų. Per pastarąjį dešimtmetį jaunų moterų rūkymas Lietuvoje išaugo penkis kartus, o nepilnamečių merginų rūkymo paplitimas pralenkė suaugusių moterų rūkymo paplitimą.

Suaugusiesiems pasyvus rūkymas padidina plaučių vėžio riziką 20–30 proc., išeminės širdies ligos riziką – 25 proc. Kai kurių tyrimų duomenimis, smegenų insulto rizika padidėja 50 proc. Rizika susirgti astma, žmonėms, veikiamiems aplinkoje esančių tabako dūmų, išauga 40–60 proc. Ūmus aplinkoje esančių tabako dūmų poveikis pasireiškia akių sudirginimu, čiauduliu, sloga, kosuliu, pykinimu, galvos skausmais ir kitais simptomais. Rūkant į organizmą patenka apie 4000 įvairių medžiagų. Dalis šių medžiagų sukelia įvairių organų vėžinius susirgimus, tačiau kai kurios medžiagos, pavyzdžiui, radioaktyvus Polonis 210, gali sukelti chromosomų pakitimus arba lemti fizinius vaisiaus vystymosi sutrikimus.

Įrodyta, kad pasyvus rūkymas didina riziką susirgti plaučių vėžiu, širdies ligomis, insultu, astma, didina staigios kūdikių mirties sindromo tikimybę, mažo svorio naujagimių tikimybę. Kvėpavimas prirūkytu oru pagreitina nuovargio atsiradimą, pablogina savijautą, mažina darbingumą, suerzina akių, kvėpavimo takų gleivinę, gali sukelti migrenos, bronchito, astmos, krūtinės anginos priepuolį, paūminti alergines ligas. Ilgalaikis pasyvus rūkymas gali būti ir sunkesnių ligų priežastis. Tai ypač pavojinga vaikams.

Pasaulio sveikatos organizacija perspėja, kad žmonės, gyvenantys su rūkančiaisiais, 25 proc. dažniau serga išemine širdies liga nei tie, kurie nesusiduria su pasyviu rūkymu.

Tyrimų duomenimis, pasyviai rūkančios moterys gimdo mažesnio svorio naujagimius, taip pat dažniau gimdo prieš laiką. Pasyvus jau gimusių vaikų rūkymas taip pat siejamas su blogesne tokių vaikų plaučių funkcija. Vaikai, kurių tėvai rūko, 1,5 karto dažniau serga bronchine astma, infekcinėmis kvėpavimo takų sistemos ligomis, vidurinės ausies uždegimu. Taip pat buvo nustatyta, kad tėvų rūkymas gali padidinti vaikų vėžio (smegenų vėžio, kraujo vėžio) atsiradimo riziką. Rūkančių motinų vaikai gimsta su nikotino abstinencijos (nikotino stygiaus) reiškiniais, būna neramūs, blogiau valgo, trinka jų miegas.

Sulaukiama vis daugiau kritikos ir skundų, kad dėl neatsakingo kaimynų elgesio žmonės neturi galimybės apsaugoti savęs ir savo vaikų nuo pasyvaus rūkymo keliamų pavojų sveikatai. Tabako dūmai dėl savo fizinių savybių dažnai ir dideliais kiekiais patenka į kaimynų butus – kaimynai arba verčiami pasyviai rūkyti savo namuose, arba negali vėdinti kambarių, naudotis savo balkonais, jiems sukeliami ne tik nepatogumai, bet ir žalojama jų sveikata.

Šiuo metu Lietuvos Respublikoje galiojantis Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymas nepakankamai užtikrina nerūkančių žmonių pamatines teises į sveikatos ir gyvybės apsaugą, neužtikrina vienos iš pagrindinių vaikų teisių – būti sveikam, nekuria demokratiškų vertybių tradicijų, kurios grįstos pagarba, atsakomybe, sąmoningumu, neginčijama žmogaus teise gyventi ir leidžia atsirasti situacijoms, kuriose gali laisvai reikštis paslėptas smurtas – priverstinis pasyvus rūkymas.

Pastebėtina, kad panašus reguliavimas galioja Latvijoje, kur tarp kitų vietų, kuriose draudžiama rūkyti, išvardinti:

- daugiabučių gyvenamųjų namų balkonai ir lodžijos, jeigu bet kuris namo gyventojas pagrįstai prieštarauja rūkymui;

- stadionai ir kitos pažymėtos teritorijos sporto varžybų ir kitų viešų renginių metu, išskyrus specialias rūkymo vietas;

- vaikų žaidimų aikštelės;

- kavinės, restoranai uždarose ir atvirose erdvėse, išskyrus atvirų jų vasaros erdvių specialias rūkymo vietas.


Įstatymo projekto iniciatoriai: Seimo nariai Tomas Tomilinas ir Antanas Vinkus.